UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS UTENOS SENIŪNIJA
Adresas: Utenio a. 4, 28503, Utena.
Tel.: +370 389 61 648, +370 389 61 649,
el.p. saulius.gaizauskas@utena.lt,
filialo kodas 188705452


 

 

2018 m. gegužės 31 d. Utenos rajono savivaldybės tarybai priėmus sprendimą Nr. TS–170 „Dėl kompensacijų pastatų savininkams už prisijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas, dydžio nustatymo ir kompensacijų pastatų savininkams už prisijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas, skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo", gyventojams, savo gyvenamąją vietą deklaravusiems Utenos rajone ir nuosavybės teise valdantiems pastatus Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, nuo š. m. sausio 1 d. iki gruodžio 14 d. prisijungusiems prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir tapusiems abonentais, gali būti taikomos kompensacijos.
Prisijungusiems prie geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas, pastatų savininkams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu VRP-122 eurai) už patirtas išlaidas būtų taikoma 150 eurų kompensacija, o prisijungusiems prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros – 300 eurų kompensacija.
150 eurų kompensacija būtų taikoma ir už įsigytą ir sumontuotą nuotekų siurblį, reikalingą prisijungiant prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, taip pat 150 eurų kompensacija numatyta, kai vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado ilgis yra 50 m ar ilgesnis.

Read more ...

Pareiškėjai, negalintys įvykdyti paramai gauti keliamų reikalavimų ar prisiimtų įsipareigojimų dėl sausros ir ūkininkaujantys teritorijoje, kurioje nepaskelbta stichinė sausra, turi pranešti apie tai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), pateikdami įsipareigojimų neįvykdymo priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Dėl įsipareigojimų vykdymo dalyvaujant su plotu susijusiose priemonėse
Jei pareiškėjai ūkininkauja teritorijose, kuriose oficialiai yra paskelbta stichinė sausra, ir stichinės sausros laikotarpiu dėl sausros negali laikytis taisyklėse nustatytų įsipareigojimų, tokie pareiškėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Pareiškėjai, negalintys įvykdyti tam tikrų paramai gauti keliamų reikalavimų ar prisiimtų įsipareigojimų dėl sausros ir ūkininkaujantys teritorijoje, kurioje nepaskelbta stichinė sausra, turėtų raštu informuoti NMA, pateikdami:
laisvos formos paaiškinimą, kuriame išdėstoma, kokio reikalavimo / įsipareigojimo ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma;
savivaldybės / seniūnijos pažymą, kad pareiškėjo ūkyje dėl sausros susidarė situacija, dėl kurios jis negali įvykdyti įsipareigojimų.

Read more ...

Primename, kad ūkininkai, kurie 2017–2018 m. žemės ūkio darbams naudojo ir naudoja lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamus dyzelinius degalus, juos turi įsigyti iki š. m. birželio 30 d.
Tiems, kurie dar neišsiėmė leidimų degalams įsigyti primename, kad į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) kreiptis nereikia. Prisijungę prie Mano VMI portalo atsispausdinsite leidimus savarankiškai.
Leidimai su apskaičiuotu lengvatinių degalų kiekiu bus generuojami automatiškai pagal VMI turimus duomenis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir praeitų ūkinių metų (nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.) kuro įsigijimų duomenis.
Taip pat informuojame, kad kuro tiekėjui (degalinei) degalų naudotojai turi pateikti tik asmens dokumentą ir atsispausdintą leidimą (tais atvejais, kai degalus pirks ne tas asmuo, kuriam išduotas leidimas – dar ir įgaliojimą). Leidime yra suformuotas BAR kodas, kurį nuskanavusi degalinė ir kiti degalų tiekėjai gali iš karto leidimo duomenis matyti VMI administruojamoje Akcizų informacinėje sistemoje (AIS) ir fiksuoti kuro įsigijimą, po operacijos pirkimo duomenis pateikti į AIS, ir pan., todėl gazolių įsigijimo apskaitos lentelės tiekėjui teikti taip pat nereikės.

www.utena.lt informacija

9aBirželio pabaigoje, saulės grąžos metu, kai naktis būna trumpiausia, o gamta klesti, auga, žydi, švenčiama Rasos, Kupolinių arba Joninių šventė. Joninės (vasaros saulėgrįžos šventė) – gražiausia, linksmiausia, labiausiai vasariška šventė, kuomet kiekvienas svajoja surasti paparčio žiedą, peršokti per laužą bei paragauti tradicinių vaišių. Ši šventė tai proga pagerbti protėvių tradicijas ir prisiminti senovinius papročius, kitiems - pamedituoti, dvasiškai apsivalyti, pajausti gamtos ir kosmoso vienovę.
Dieną prieš Jonines, bendruomenės moterys ir vaikai, susirinkome Vilijos ir Petro Puodžiukų sodyboje kur iš įvairiausių žolių, lauko gėlių bei medžių šakų pynėme skrybėles ir vainikus, kurie skirti ne tik gražiai papuošti varduvininkus bet ir apsisaugoti nuo blogio. Nuo neatmenamų laikų teigiama, kad Joninių žolės ir vainikai turi stebuklingų galių.
Pasveikinome šešis Jonus, tris Janinas ir dvi Rasas, pagerbėme ir jų antrąsias puses.

Informacija ir nuotraukos Jūratės Bliuvienės

IMG 20180616 141818Birželio 16 d. Vaikutėnų krašto bendruomenė dalyvavo XIV Rytų Aukštaitijos regiono bendruomenių sąskrydyje „100 Lietuvos kaimo atspalvių“, kurį organizavo Pačkėnų krašto bendruomenė. Sąskrydyje dalyvavo 15 įvairių miestų kaimo bendruomenių, pristatydamos savo krašto amatus, tradicijas ar dabartinę bendruomenių veiklą. Vaikutėnų krašto bendruomenės įkurtame kiemelyje pristatė šio krašto žmonių šimtmečio gyvenimo dabartį ir praeitį. Mūsų bendruomenė dalyvauja konkurse, kurį organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos „Eismo saugumas bendruomenėse“, todėl nutarėme įkurti saugaus eismo kiemelį. Mūsų sukurto kiemelio tikslas – mažinti nukentėjusių kelyje žmonių skaičių, primenant jiems pagrindinius reikalavimus kelyje. Pastatytas mirksintis šviesoforas ir imituota pėsčiųjų perėja, buvo tarsi tas kelias atgal į praeitį, prie kurio saugiai žengęs, pateksi į šio šimtmečio pradžią. Norint patekti į praeitį, reikėjo praeiti patrulio postą, kuriame laukė dalinami patarimai-pamokymai bei klausimai saugaus eismo tema. Įvykdę užduotis, užsivilkę saugos liemenes bei saugiai praėję pėsčiųjų perėją, vertinimo komisijos, dalyvaujančių bendruomenių nariai bei žiūrovai, tarsi nusikeldavo į šio šimtmečio pradžią. Sukurtoje kaimo gryčioje jų laukė darbščiosios kaimo moterėlės, kurios dalyvius mokė pinti iš šieno įvairių dirbinių. Mūsų kiemelį puošė nuostabios gėlės, kurios buvo padarytos iš šieno. Grįžti į dabartį reikėjo vėl tuo keliu kuriuo buvo saugiai atėję.
Renginio metu dalinome pakabinamus atšvaitus, atšvaitus ant rankų ir kojų, šviesą atspindinčias liemenes, patarimus-pamokymus, kaip reikia saugiai elgtis kelyje. Norime, kad kuo daugiau žmonių prisimintu ir išmoktu saugaus eismo reikalavimus. Palinkėjome visiems saugiai sugrįžti namo ir tikimės kitais metais vėl visi susitikti. Daugiau nuotraukų Vaikutėnų krašto bendruomenės facebook.

Informacija Laimos Zabarauskaitės, nuotraukos Jūratės Bliuvienės.

DSC00501 Copy

2018 m. birželio 16 d. Pačkėnų krašto bendruomenės prieigose vyko XIV Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydis. „Šio sąskrydžio simbolis - Gerumo Paukštė, kuri „skraido” tai šen, tai ten, o 2015 m. pirmą sykį atskridusi į Pačkėnų bendruomenę, po metų „perskrido” į tos pačios Utenos seniūnijos, Vaikutėnų bendruomenę, iš ten - į Mielagėnus, Ignalinos rajone, o po metų ir vėl sugrįžo į Pačkėnus.
Gerumo Paukštė - tai Aukštaitijos regiono bendruomenių kruopštaus darbo, pastangų, idėjų realizavimo ir bendrystės simbolis.
O kaip gi kitaip, kur benuskrisi, ten gyvena puikūs žmonės ir supa nuostabi gamta: su upėm, ežerais, dangaus mėlyne, ošiančiais miškais ir žydinčiom pievom. Todėl minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį, mes šį Aukštaitijos bendruomenių sąskrydį pavadinome „100 Lietuvos kaimo atspalvių” Taip sąskrydį pradėjo Pačkėnų laisvalaikio centro kultūros specialistė Loreta Mikalauskienė.
Į sąskrydį atvyko 15 bendruomenių, net iš penkių rajonų. Iš Ignalinos atvyko Krikonių, Mielagėnų, Grybėnų ir Linkmenų kaimo bendruomenių atstovai, iš Anykščių - N. Elmininkų ir Šlavėnų kaimo bendruomenių atstovės, iš Zarasų - Baibių ir Antalieptės kaimo bendruomenių atstovai, tolimiausieji svečiai - bendruomenės centras „Tėviškė” iš Šakių rajono ir uteniškiai - Sprakšių, Sirutėnų, Vaikutėnų, Leliūnų ir Utenos seniūnijos bendruomenės, bendrija „Vyžuona”, Pakalnių moterų užimtumo centro atstovės.

Read more ...

20180614 152430Birželio 14 dieną Vaikutėnų bibliotekoje vyko popietė, skirta Gedulo ir vilties dienai atminti. Pasibūti šią svarbią mums dieną atvyko Jaurelių kaimo gyventoja, buvusi tremtinė Angelė Ilčiukaitė.
Renginio pradžioje uždegėme žvakutę negrįžusiems, grįžusiems ir likimo nežinomiems tremtiniams, pagerbėme tylos minute.
Trėmimas vienas iš skaudžiausių Lietuvos Respublikos istorijos laikotarpių, kai per prievartą ir prieš savo valią buvo iškeldinti iš savo namų ir išvežti ištisomis šeimomis į Sibirą. Birželio 14 diena paskelbta Gedulo ir vilties diena, nes šią dieną minimi tremtyje žuvę lietuviai – sakė popietės vedėja Vida Masiulienė ir paprašė tų laikų prisiminimais pasidalinti buvusią tremtinę, Angelę Ilčiukaitę.
Kaip tik šiandien praėjo 70 metų, kai 1948 m. gegužės 22 dieną iš namų buvo išvežta ir birželio 14 dieną pasiekė gyvenamą vietą, Karkatajų, Bolšaja Rečka apskritis. Angelė Ilčiukaitė tremtyje pragyveno 14 metų. Gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios, o pagrindinis darbas buvo kirsti medžius, skaudžiais prisiminimais dalinosi tremtinė Angelė Ilčiukaitė.
Vėliau Vaikutėnų krašto bendruomenės narė, Laima Zabarauskaitė perskaičiusi vienos tremtinės sunkią tremtį, kuri grįžusi rašė eilėraščius, nuoširdžiai ir įtaigingai skaitė tremtinės eiles „Oi dalia dalužė“, „Nevilties šešėliai“. Kitos Laimos skaitomos eilės buvo apie Lietuvą.
Skaitovė Irena Lamauskienė, jaunystėje labai mėgo deklamuoti ir truputį kurti. Prieš penkiolika metų pati sukūrė eilėraštį „Pirmajai mokytojai“, kurį perskaitė popietės dalyviams. Kiti jos skaityti eilėraščiai apie vienatvę dviese, apie vaiką, kuris laukė tėvelio ir Danutės Ruseckajos „Mirusiai mamai“. Na, o mūsų mažoji popietės dalyvė Marta Mašanauskaitė padeklamavo eilėraštį apie ežius ir pupas.
Popietės metu bibliotekoje veikė paroda „Išvežti gyvenimai ir likę randai“.
Ačiū visiems dalyvavusiems.

Informacija bibliotekininkės Vidos Masiulienės, nuotraukos Jūratės Bliuvienės.

7Kvyklių krašto žmonės savo gerumu, draugiškumu ir kaimyniškumu pasižymi išskirtinai. Jie burdavosi kaimo šventei kukliai jau gana senokai. Prieš šešis metus kaimo šventė tapo kraštiečių susibūrimo šventė. Šiais 2018 metais kraštiečių šventė buvo švenčiama jau kitaip. Šventė papildė jauni žmonės, paminėdami savo asmeninius jubiliejus prisimindami klasiokus. Buvo sveikinami ne tik garbaus amžiaus kraštiečiai, bet ir kuklesnius jubiliejus sulaukę kvykliškiai. Savo sąmoningumu nustebindami vieni kitus. Šventės organizatorius Kvyklių krašto seniūnaitis Valdemaras Paškonis džiaugiasi savo pagalbininkais, rėmėjais. Dėkoja Danutei, Rasai ir Mariui, Rūtai ir Žydrūnui, Gitai ir Mindaugui, Kristinai ir Donatui. Jauniesiems ūkininkams Žydrūnui, Rosvaldui, Ramūnui ir Gintarui. Pačkėniškiams Loretai, Danai ir Alvydui.

Informacija Rimos Petrošienės, nuotraukos Valdo Mintaučkio.

Joomla templates by a4joomla