Utenos seniūnijos bendruomenė skelbė konkursą „Sukurk logotipą Utenos seniūnijos bendruomenei“. Nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. kovo 2 d. kvietėme visus aktyviai dalyvauti ir siųsti logotipus. Sulaukėme 8 dalyvių.  Ačiū visiems dalyvavusiems ir kviečiame už labiausiai patinkantį, gražiausią, įdomiausią ir labiausiai atspindintį Utenos seniūnijos bendruomenę logotipą aktyviai balsuoti Utenos seniūnijos facebook paskyroje atsidarius patinkantį logotipą paspaudžiant „patinka“. Balsavimas vyks nuo 2020 m. kovo 2 d. iki kovo 6 d.  Iš trijų, daugiausia balsų surinkusių maketų, Utenos seniūnijos komisija išrinks pirmos vietos nugalėtoją. Nugalėtojui atiteks 100 Eur piniginis prizas. Visiems likusiems bus įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės.

Utenos seniūnijos bendruomenės pirmininkė Aistė Bernotienė

https://www.facebook.com/Utenos-seni%C5%ABnija-2007666029448103/?modal=admin_todo_tour

 

       

2020 02 28 paseliaiNuo balandžio 20 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Deklaruoti žemės ūkio naudmenas bei kitus plotus tiesioginėms išmokoms gauti bus galima iki birželio 7 d. (pavėluotai iki liepos 2 d.)

Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, taip pat susietosios paramos už mėsinius galvijus ir mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas, pienines karves ir ėriavedes.

Kaip ir ankstesniaisiais metais paraiškas galima teikti savivaldybės, kurioje registruota pareiškėjo žemės ūkio valda, seniūnijose ar struktūriniame padalinyje, taip pat savarankiškai internetu, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos.

Pateikus paraišką pavėluotai (birželio 8 d. – liepos 2 d.), už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc. Vėliau paraiškos nepriimamos, išskyrus, kai vėlavimą lėmė nuo ūkininko valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės. Esant minėtoms aplinkybėms paraiškos priimamos iki spalio 31 d. (įskaitytinai).

Su žemės ūkio ministro įsakymu galima susipažinti čia.

www.nma.lt

1442020 m. vasario 25 d. Biliakiemio laisvalaikio centre vyko Užgavėnių linksmybės. Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, triukšmingiausia ir linksmiausia žiemos palydų  šventė. Kiekvienas laukiam pavasario, nors žiema ir nebuvo kaip reikiant atėjus, bet visi kartu priminėm, kad sugrįžt jau nevalia. Užgavėnių linksmybėse dalyvavo įvairūs persirengėliai ir būrys šaunių, pokštaujančių muzikantų iš Utenos. Visi susirinko užsigavėt, šviesaus ir šilto pavasario pabudint, todėl linksmai šurmuliavo, muzikantai trankiai grojo ir gražias dainas dainavo. Persirengėliai smagiai šėlo, šoko, ėjo ratelius ir nepamiršo pakirsti ką tik iškeptų karštų riebių blynų ir kitokių skanumynų. Taip mes varėme žiemą, o kad ji negrįžtų, dar ėjome į kiemą Morės deginti. Visiems dainuojant sudegė Morė, skelbdama besibaigiantį mėsiedą, jo linksmybes bei pranešdama apie ateinantį gavėnios metą. Žiemą išlydėjome linksmai. Baigėsi Užgavėnių šventė, priminusi senąsias žiemos šventės tradicijas.

  Biliakiemio laisvalaikio centro kultūros darbuotoja Vidutė Padlipskienė nuoširdžiai padėkojo Utenos pagyvenusių žmonių ansambliui ,,Radasta“ (vadovė Genė Baranauskienė, muzikos vadovė Angelina Dudėnienė) bei visiems Užgavėnių dalyviams. Lauksime gražios pavasario šventės – Šv. Velykų.

Informacija:  Vidutės Pdlipskienės

Nuotraukos:  Elvyros Vigėlienės ir Vidutės Padlipskienės

 

       

2020 02 21 SubsidijosVyriausybė trečiadienį nutarė iki šešių mėnesių mokėti subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems vyresnius nei 45 metų amžiaus bedarbius, arba teikti vienkartinę 18,8 tūkst. eurų paramą tokio amžiaus asmeniui, jeigu jis pirmą kartą steigia sau darbo vietą labai mažoje įmonėje. Tai numatyta Užimtumo įstatymo pakeitimuose.

„Pastebima, kad paprastai vyresni žmonės nenori rizikuoti pradėdami verslą, tuo tarpu gyventojai nuo 45 metų dar yra pakankamai jauni, kad galėtų imtis naujos veiklos, norėtų mokytis, gebėtų pasverti rizikas versle. Darbo rinka keičiasi dėl skaitmenizacijos, robotizacijos, todėl reikia ankstinti ribas, nuo kurių pradedame papildomai investuoti į savo piliečius", - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ministrų kabinetas taip pat pritarė to paties įstatymo  pakeitimams, kurie bus svarbūs darbinę veiklą nutraukusiems studentams. Šiuo metu darbo netekę ar savanoriškai iš darbo išėję studentai negali gauti nedarbo socialinio draudimo  išmokos, nes pagal Užimtumo įstatymą jiems nesuteikiamas bedarbio statusas.
Tačiau Vyriausybėje sutarta, kad reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę studentai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos programą ar mokosi profesinėse mokyklose pagal formaliojo profesinio mokymo programą, galės būti registruojami bedarbiais ir gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Pakeitimai galutinai įsigalios, jeigu jiems bus pritarta Seime.

Papildomas rėmimas vyresniems nei 45 metų žmonėms

Iki šiol papildoma parama mokant subsidiją darbdaviams buvo skiriama, kai įdarbinami vyresni nei 50 metų nedirbantys žmonės ar kiti papildomai remiamoms grupėms priklausantys gyventojai, pavyzdžiui, neįgalieji, ilgalaikiai ar nekvalifikuoti bedarbiai, jaunimas iki 29 metų, taip pat pabėgėliai, priklausomi asmenys ar žmonės, išėję iš įkalinimo įstaigų.
Vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje iki šiol buvo numatyta tik jauniems bedarbiams iki 29 metų ar vidutinę ir sunkią negalią turintiems žmonėms.
Tačiau Vyriausybė nutarė, kad papildomai darbo rinkoje reikia remti bedarbius nuo 45 metų amžiaus, nes vyresniems žmonėms Lietuvoje įsidarbinti tampa vis sunkiau, o kartą iškritus iš darbo rinkos į ją grįžti sudėtinga. Įsigaliojus pakeitimams bus galimos dvi paramos formos – subsidija darbo užmokesčiui iki 6 mėn. ir vienkartinė iki 18,8 tūkst. eurų parama, kai pirmą kartą steigiama darbo vieta sau labai mažoje įmonėje.

diciunu savartynasdocxĮgyvendindama Utenos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos nutarimą, Utenos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydama skirti lėšų pavojingų atliekų BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklos teritorijoje (Dičiūnų k., Utenos r.) sutvarkymo darbams finansuoti. Taip pat buvo kreiptasi į UAB „Toksiką“, kad įvertintų Dičiūnų kaime esančių atliekų pavojingumą, preliminarią sudėtį, kiekius bei paskaičiuoti preliminarų šioms atliekoms sutvarkyti reikalingų lėšų poreikį.
2020 m. sausio 27–31 dienomis UAB „Toksika“ vykdė BUAB „Ūrus“ ir Ko sandėliuose sukauptų pavojingų atliekų vertinimo darbus, kur dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos ekipažas, dalyvauja Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) pareigūnai, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus bei Utenos rajono savivaldybės administracijos specialistai. Gavus vertinimo rezultatus, sandėliuose sukauptų atliekų tvarkymo klausimas vėl bus svarstomas savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.
Sausio 29 d. Dičiūnų kaime sukauptų atliekų klausimas svarstytas Vidaus reikalų ministerijoje surengtame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir esamą situaciją pristatė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Remeikis, Aplinkos apsaugos departamento, UAB „Toksika“ atstovai. Posėdžio metu Finansų ministerija buvo įpareigota įvertinti galimus finansavimo šaltinius.
BUAB „Ūrus“ ir Ko lauko teritorijoje esančių atliekų tvarkymo darbus vykdo Aplinkos apsaugos departamentas, kuris yra atsakingas už pavojingų atliekų tvarkymo darbų organizavimą bei vykdymą. Departamento duomenimis, 2017 metais iš teritorijos išvežta 321,36 t, o 2019 metų pabaigoje – 523,79 t pavojingų atliekų. Aplinkos ministerijai skyrus finansavimą, 2020 metų sausio 22 d. buvo pratęsti atliekų išvežimo iš lauko teritorijos darbai. Iki sausio 28 d. išvežta 324,45 t pavojingų atliekų. Atliekos vežamos ir toliau.
Kad pašaliniai asmenys nepatektų į BUAB „Ūrus“ ir Ko teritoriją, Aplinkos apsaugos departamentas objekte įrengė apsaugos sistemą. Sausio 10 d. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje nutarus sustiprinti BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos ir jos prieigų apsaugą, papildomų apsaugos priemonių ėmėsi Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas: įrengta papildoma teritorijos vaizdo stebėjimo kamera, teritorijoje patruliuoja policijos ekipažai.

www.utena.lt informacija

2020 m. vasario 14 d.5 Biliakiemio laisvalaikio centre vyko popietė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vidutė Padlipskienė priminė, kad mūsų valstybės istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis. Būtent tokia ir yra Vasario 16-oji diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Po daug metų trukusios sovietinės priespaudos tauta sugebėjo išsilaisvinti ir atkurti Lietuvos valstybę. Vasario 16-oji-nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos Nepriklausomybės Aktui paminėti. Baigdama Vidutė padeklamavo Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „1989 m. Vasario 16-oji“. Elvyra Vigėlienė pasidžiaugė, kad minint tokią svarbią datą, mielai sutiko pas mus popietėje dalyvauti  gerbiamas poetas, publicistas, leidėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys  Vytautas Kaziela.Vytautas Kaziela dirbo „Tiesos“, „Dienos“ dienraščių, žurnalo „Gimtasis kraštas“ korespondentu, laikraščių „Utenos apskrities žinios" ir „Utenos Diena“,  „Utenis“ vyr. redaktorium. Nuo 2007 metų leidyklos „Kamonada“ vyriausias redaktorius. 2006 m. apdovanotas Antano Miškinio premija už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“. 1993, 1994, 1998 m. Kazio Umbraso literatūrinė premija, 2013 m. Utenos rajono meno ir kultūros premija už aukštaitiškos elegijos tęstinumą, lietuvių literatūros išliekamąją vertę. Poetas pasidalino mintimis apie kūrybą, apie šiandieninį rašytojų gyvenimą. Išleido vienuolika poezijos knygų. Vienuoliktoji knyga „Alyvmedžiai“ yra išrinkta į geriausių poezijos knygų penketuką, nominuota „Geriausios poezijos knygos 2019“ nominacijai. Šioje knygoje autorius tęsia mirties ir meilės, atsisveikinimo, tuštėjimo, vienišėjimo temas. Likome sužavėti jo nuoširdumu, atvirumu, palinkėjome tolimesnės asmeninės ir kūrybinės sėkmės.

  Nuotraukos Vidutės Padlipskienės

   Tekstas Elvyros Vigėlienės

 

                                                                                        

2020 02 11 zukasIn memoriam Algirdui Žukui

Netekome Algirdo Žuko, ilgamečio Utenos kaimiškosios seniūnijos seniūno, ilgamečio Utenos rajono savivaldybės tarybos nario, žmogaus-enciklopedijos, žinojusio visų seniūnijos žmonių gyvenimo istorijas, džiaugsmus ir bėdas ir sudėjusio savo patyrimus bei atsiminimus į tris knygas, kūrybingo šeimininko, savo sodybą Medenių kaime pavertusio tikru muziejumi, linksmuolio pasakotojo, gimusio ypatingą Lietuvos istorijai dieną – kovo 11-ąją. Šią kovo 11-ąją, kai Lietuva minės atkurtos nepriklausomybės 30-metį, Algirdui Žukui būtų sukakę 78-eri...

Algirdo Žuko gimtinė – Remeikių kaimas (Anykščių rajonas), kur jis gimė 1942 m. Mokėsi ir baigė Voversių pradinę ir Skiemonių vidurinę mokyklas. 1962 m. išvyko mokytis į Lietuvos žemės ūkio akademiją, Ekonomikos fakultetą. 1968 m. raudonu diplomu baigė studijas, įgydamas mokslinio agronomo išsilavinimą. Jam buvo pasiūlyta mokslus tęsti aspirantūroje, bet įvertinęs aplinkybes Algirdas pasiūlymo atsisakė. Baigęs mokslus gavo paskyrimą į Utenos žemės ūkio valdybą. Joje padirbėjęs keletą mėnesių pradėjo dirbti vyr. agronomu Klovinių kolūkyje. Nuo 1970 m. iki kolūkių griūties dirbo Biliakiemio kolūkio pirmininku.
Apie darbus po nepriklausomybės atkūrimo Algirdas linksmai pats yra pasakojęs: „Vėjai mane tada vis nupūsdavo į kitas vietas. Trejus metus (1995–1997 m.) darbavausi Utenos apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotoju. Darbo buvo daug, kolektyvas puikus, bet, pasikeitus valdžioms, nuėjau dirbti į tuometę Utenos aukštesniąją žemės ūkio ir maisto pramonės mokyklą (dabar – Utenos regioninis profesinio mokymo centras). Joje – vėl treji metai. Vėliau vėjas mane „atpūtė“ į draudimo kompaniją. Bedraudžiaujant vėl prabėgo treji metai. Tuo metu nepalikau ir politikos: 2000 m. buvau pasiūlytas kandidatuoti net į Utenos rajono savivaldybės mero postą. Ale nepasisekė. Skaičiavau, skaičiavau prieš rinkimus, kiek galėčiau balsų gauti, lyg ir užtekti turėjo, netgi daugiau nei reikėtų turėjau surinkti, bet pasirodė, kad per maža. Gal ne į tą pusę skaičiavau? Bet nieko tokio. Iš mero nutūpiau į seniūnus, bet daug laimingesnis buvau, nes meras tai renkamas, o seniūnas – amžiams...“

zygis6Į Tauragnų krašto bendruomenės organizuojamą Draugystės žygį praėjusį savaitgalį įsijungė Utenos rajono seniūnijų atstovai ir iš rankų į rankas perdavė ir žygiavo su  Lietuvos trispalve. Vasario 8–9 d. surengtas žygis buvo skirtas Lietuvos valstybingumo atkūrimo – Vasario 16-ąjai – pažymėti.

Utenos seniūnijos atstovai aktyviai prisidėjo prie Draugystės žygio.  Vasario 8 d. iš radeikiečių gavę trispalvę, vadovaujami Vaikutėnų laisvalaikio centro specialistės Jūratės Bliuvienės aktyviai žygiavo maršrutu  Vaikutėnai - Sirutėnai. Šeštadienį, vasario 8 d. į Draugystės žygį įsitraukė Utenos seniūnijos administracija, Pačkėnų krašto bendruomenė (pirmininkė Dana Žigienė ir kultūros specialistė Loreta Mikalauskienė)  žygiavo maršrutu Pačkėnai - Kuktiškės. Dėkojame visiems, kurie prisijungė prie žygio. Žygyje dalyvavo įvairių kartų atstovai, o kai kas ir su savo keturkojais draugais. Pakeliui žygeivius žmonės vaišino saldainiais, kava.  Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirūpino žygio dalyvių saugumu, padovanodama ryškiaspalvių liemenių ir atšvaitų.

Nuotraukos Valdo Mintaučkio, Aistės Bernotienės. 

Utenos seniūnijos administracija

 

   

Joomla templates by a4joomla