Utenos rajono ugniagesiai su nerimu laukia pavasarinių orų sausojo periodo, kurio metu prasideda pernykštės sausos žolės gaisrai. Paprastai tokie gaisrai kyla, kuomet gyventojai imasi įvairios ūkinės veiklos savo gyvenamoje aplinkoje, sodybose, sodų bendrijose.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai sausą pernykštę žolę žemių savininkai ar naudotojai uždega tyčia, manydami, kad nudegusiuose pievų plotuose greičiau sudygs šviežia žolė, o vasaros metu ją bus lengviau nušienauti. Tačiau žmonės nesusimąsto, kad liepsna per degančią sausą žolę plinta labai greitai ir ją suvaldyti būna labai sunku. Pievoje įsismarkavusios liepsnos gali pasiekti žmonių sodybas, sunaikinti pastatus bei kitą turtą. Kartais pasitaiko atvejų, kai tokiuose gaisruose žūsta ir patys gaisrą sukėlę ar jį gesinti bandę žmonės. 2018 metais Utenos rajone kilo 152 gaisrai, iš jų 58 kilo atvirose teritorijose (miške – 3 gaisrai, pievose – 45 gaisrai, ražienoje – 1 gaisras ir 9 gaisrai kitose atvirose teritorijose).

Dalį šių gaisrų sukėlė gyventojai, padegdami sausą pernykštę žolę tyčia, dalį sukėlė vaikai, išdykaudami su ugnimi, tačiau dažniausiai pievų gaisrai kyla dėl netyčinės žmonių veikos – nuo be priežiūros paliktos besikūrenančios laužavietės ar nuo ne vietoje numestos neužgesintos nuorūkos. Kartais pievose sausos žolės gaisrai kyla žmonėms tvarkant teritoriją ir neatsakingai deginant sugrėbtas į krūvas augalinės kilmės laukininkystės ir daržininkystės atliekas, senų šiaudų rulonus, šakų krūvas ir pan. Jei minėtos atliekos deginamos laužavietėje, aplinkui kurią yra nepjautos sausos žolės plotai, o dažnai tai daroma ir pučiant stipriam vėjui, kyla labai didelė tikimybė, kad nuo menkiausios kibirkšties, pakilusios iš laužo, užsidegs ir aplink laužavietę esanti sausa žolė. Tokie „aplinkos tvarkytojai“ užsidegusios žolės patys užgesinti nebepajėgia ir kviečia ugniagesius. Jei nuo tokio „aplinkos tvarkymo“ gaisras išplinta, o jo metu būna sunaikinamas svetimas turtas, tai žmogui, kuris norėjo susitvarkyti aplinką, gali tekti atlyginti ir už gaisro padarytus materialinius nuostolius, ir už gamtai padarytą žalą.
Asmenims, specialiai padegusiems nenupjautos ir nesugrėbtos sausos žolės plotus, gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 120 iki 350 eurų. Asmenims, padegusiems sausos žolės plotus nuo netinkamai prižiūrimo laužo, gresia administracinė bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 60 iki 300 eurų. Jei žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gresia bauda nuo 30 iki 170 eurų.
Deginti sugrėbtos sausos žolės, nukritusių medžių lapų atliekas, sausas šakas ar kitus surinktus (sugrėbtus) krūvose augalus galima tik kaimo vietovėse, ne arčiau kaip 30 m atstumu iki bet kokio statinio ir degių medžiagų sandėliavimo vietų (minėtas atliekas draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose). Aplink deginamas atliekų krūvas neturi būti sausos nenupjautos žolės (tai daryti būtų saugiausia suartoje dirvoje), deginimui turi būti pasirinkta nevėjuota diena, deginimas turi būti nuolat stebimas (rekomenduotina, kad stebėtojas turėtų nors ir pačias primityviausias ugnies gesinimo priemones). Po deginimo smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu, smėliu ar pan. Ruošiant maistą atviroje teritorijoje šašlykines, kepsnines, buitines krosneles, rūkyklas, kūrenti kietu kuru, naudoti lauko židinius leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.
Degančius nedidelius, neaukštos žolės plotelius galima užgesinti liepsną užplakant šakomis, užpilant vandeniu ar žemėmis, užtrypiant kojomis. Gesinant degančios žolės plotus negalima artintis prie liepsnos prieš vėją. Jeigu visgi gaisro nepavyko išvengti, apie jį nedelsiant praneškite Bendrajam pagalbos centrui (tel. nr. 112) ir imkitės visų įmanomų priemonių gaisrui gesinti, saugodami savo ir kitų sveikatą, gyvybę bei turtą.