Print

Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Utenos rajono gyventojams nori priminti, kad atvėsus orams prasidės šildymo sezonas. O šaltuoju metų sezonu pastatuose kylančių gaisrų viena iš priežasčių yra netvarkingi, netinkamai įrengti, arba netinkamai eksploatuojami šildymo įrenginiai. 2013 metais Utenos rajone kilo 42 gaisrai gyvenamosios paskirties pastatuose, bei jų priklausiniuose (ūkiniai pastatai, pirtys, garažai). Iš šių gaisrų 4-ri gaisrai, kurių priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai įrengiant ir eksploatuojant šildymo įrenginius. Nuo 2014 metų pradžios iki rugsėjo 20 dienos Utenos rajone gyvenamosios paskirties pastatuose, bei jų priklausiniuose kilo 35 gaisrai, o 7-ni iš jų dėl netinkamai įrengtų ir eksploatuojamų šildymo įrenginių.


Paprastai tokį įrenginį pastate sudaro šildymo įrenginys (krosnis, žydinis, centrinio šildymo katilas) ir prie jo prijungtas dūmtraukis. Nuo to kaip įrengtas ir iš kokių medžiagų pagamintas dūmtraukis, priklauso ne tik šildymo sistemos efektyvumas, bet ir jo saugumas. Dažniausiai užsidega dūmtraukiai, prie kurių prijungti kietojo kuro centrinio šildymo katilai dirbantys dujų generacijos principu, molinės krosnys arba atvirojo tipo židiniai. Tokie įrenginiai, ypač kietojo kuro katilai dirbantys dujų generacijos principu, nesukelia aukštos temperatūros, todėl ant dūmtraukių vidinių sienelių susikaupia suodžių sluoksnis. Susikaupę suodžiai dūmtraukyje mažina trauką, kūrenimo įrenginius padaro neefektyvius. Kadangi dūmtraukyje nėra aukštos temperatūros, todėl šis suodžių sluoksnis ilgainiui virsta derva, kuri nuo nedidelės kibirkšties gali užsidegti. Taip kyla suodžių užsidegimai dūmtraukių viduje. Tokio gaisro metu dūmtraukyje temperatūra gali siekti net iki +11000 C. Dėl šios priežasties, degant suodžiams dūmtraukio viduje, (maždaug po 20 min. ir daugiau nuo užsidegimo pradžios) įkaista ir dūmtraukio išorinis paviršius. Taip susidaro palankios sąlygos užsidegti pastato degioms konstrukcijoms kurios betarpiškai liečiasi su dūmtraukiu. Dažniausia tai pastato aukštų perdangos degios konstrukcijos, degios stogo konstrukcijos (gegnės, grabestai). Taigi pirmiausia, kad nekiltų tokie gaisrai, tai dūmtraukiai pastatuose turi būti įrengti taip, kad prie jų nesiglaustų degios pastato konstrukcijos. Atstumai nuo minėtų konstrukcijų iki dūmtraukių turi būti apie 25 cm, jie yra nurodyti „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse", kurias galima rasti interneto adresu http://www.vpgt.lt/index.php?1527952605. Pastatuose, kurių stogo danga degi (bitumas, šiaudai, nendrės, medinės čerpės), įrengti dūmtraukiai turi turėti kibirkščių gaudiklius, tai dūmtraukio viduje įrengti tinkleliai, kurių akutės nedidesnės kaip 15 x 15 mm. Įrengiant naujus dūmtraukius iš pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus apsaugančius juos nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio.
Pastatų palėpėse mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti, toks dūmtraukio apdirbimas leidžia lengviau pastebėti atsiradusius įtrūkimus ir nesandarumus. Negalima pamiršti, kad dūmtraukį, kaip ir automobilį, reikia prižiūrėti ir valyti jo viduje susikaupusius suodžius. Iš dūmtraukių ir krosnių suodžiai turi būti valomi prieš šildymo sezoną, o jo metu nerečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tai numato „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės", o už šių taisyklių nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė skiriant baudą nuo 25 iki 250 Lt.
Suodžių valymui šildymo įrangos salonuose yra parduodami specialūs šepečiai. Prie jų viršutinės dalies tvirtinamas lynas arba virvė, prie kitos svoris. Tokie šepečiai, kaip ir dūmtraukių vidus yra įvairių formų ir dydžių.
Pastatuose įrengiant kietojo kuro šildymo įrenginį (krosnį, katilą, žydinį) taip pat reikia išlaikyti atstumus nuo minėto įrenginio iki degių pastato konstrukcijų (nemažiau 25 cm, o kai kuriais atvejais ir daugiau). Taip pat atstumai nuo pakuros iki priešais esančių degių pastato konstrukcijų ir iki kitų degių daiktų (pvz. baldų) turi būti nemažesnis kaip 1250 mm. Šie atstumai taip pat yra nurodyti „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse". Degias pastato grindis po šildymo įrenginio pakuros durelėmis reikia apsaugoti nemažesniame kaip 700 x 500 mm plote nedegia medžiaga. Eksploatuojant šildymo įrenginius draudžiama: laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros; kūrenti esant atidarytoms pakuros durelėms; naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti; palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, židinius ir leisti jas prižiūrėti mažamečiams vaikams, neglausti ir nedžiovinti degių medžiagų prie ir ant karštų įkaitusių krosnių (ypač prie senų krosnių koklinių šildymo sienelių). Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti nearčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Dažnai gaisrai pastatuose įrengtose katilinėse kyla dėl to kad žmonės išvalytus pelenus, kurie būna dar nepilnai atvėsę, iš krosnių ar katilų supila į degius indus (polietileno maišus, plastikinius indus ar konteinerius) ir juos palieka katilinėje.
Na, o jeigu gaisro išvengti nepavyksta, tai jam kilus gyventojai turėtų skambinti tel Nr. 112. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdyba parengė rekomendacijas gyventojams, kuriose išdėstyti patarimai, kaip saugiai elgtis buityje siekiant išvengti gaisro pavojaus ir kaip elgtis jam kilus. Minėtas rekomendacijas galima rasti interneto svetainėje www.vpgt.lt rubrikos „Patarimai" skiltyje „Kaip pasirengti ir elgtis nelaimės metu".

Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos informacija