UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS UTENOS SENIŪNIJA
Adresas: Utenio a. 4, 28503, Utena.
Tel.: +370 389 61 648, +370 389 61 649,
el.p. saulius.gaizauskas@utena.lt,
filialo kodas 188705452


 

 

Gimė 1889 08 07 Utenos valsčiaus Medenių dvare. Mirė 1943 10 26 Kaune. Chemikas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Vilniaus realinėje gimnazijoje, Peterburgo universitete, kurį baigė 1913 m., įgijo chemiko specialybę. Studijuodamas specializavosi ir durpininkystės srityje, aktyviai dalyvavo lietuvių inteligentų veikloje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo sunkiai sužeistas. Pasveikęs, dirbo dujokaukių fabrike. Sužinojęs apie Lietuvos pastangas atgauti nepriklausomybę, nelegaliai grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Vilniuje, dirbo savivaldybėje, bendradarbiavo spaudoje. Už lietuvišką veiklą lenkų okupacinė valdžia pašalino iš savivaldybės. Įsidarbino Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Už lietuvišką veiklą vėl persekiojamas, baudžiamas kalėjimu, o 1922 m., su 33 lietuvių veikėjais, ištremtas į Nepriklausomą Lietuvą.

1923 – 1938 m. dirba Žemės ūkio ministerijos vandenų ir durpynų inspektoriumi, redagavo knygas žuvininkystės klausimais. Skaitė paskaitas ŽŪA, Kauno 3-ojoje gimnazijoje dėstė gamtos mokslus ir geografiją. Aktyvus visuomenės veikėjas, vienas iš sąj. Vilniui vaduoti (ir vilniečių sąjungos) kūrėjų, jos atsakingasis sekretorius.To meto periodikoje (,,Mūsų Vilnius", ,,Trimitas", ,,Lietuvos aidas", ,,Lietuvos žinios") daug rašė Vilniaus krašto klausimais.. Leido laikraštį lenkų kalba ,,Nowiny", kuriame analizavo Vilniaus krašto problemas. Buvo labai tolerantiškas žmogus, nesivėlė į partijų rietenas, didelis patriotas, labai principingas, bet suklydęs atvirai prisipažindavo. Nors buvo laisvamanis, gražiai bendravo su J. Tumu-Vaižgantu, o šis pakrikštijo jo sūnų. Išleido knygeles ,,Mažosios Lietuvos žvejyba" (1933), ,,Garbė nugalėtiesiems" (apie 1863 sukilimą), ,,Niech žyje Litwa" (1934). Buvo pradėjęs versti į lenkų kalbą J. Tumo-Vaižganto ,,Pragiedrulius".

Joomla templates by a4joomla