Istorija
Seniūnas – buvo valstiečių reikalų tvarkytojas, renkamas valstiečių tarybos: jis buvo mokesčių ir prievolių rinkėjas, pastočių įvairiems kelių taisymo darbams parūpintojas, pagaliau valstiečių būklės, švietimo reikalų tvarkytojas. Štai baudžiauninkų reikalų gynėjas kloviniškis Bizokas, būdamas vaitu, suorganizavo Utenos dvaro valdytojo Krauzės pašalinimą, įteikiant baudžiauninkų prašymą carui, pravažiuojančiam pro Uteną, ką tik nutiestu Zarasų – Kauno plentu.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, šalia Utenos ėmė veikti dvi seniūnijos – Utenos ir Šnieriškių (šios centras – buvęs Šnieriškių dvaras).
Utenos seniūnija buvo kur kas didesnė už Šnieriškių seniūniją. Iki ankstyvesnių laikų Utenos seniūnijai ir parapijai priklausė net Spitrėnų kraštas: Šilinė, Palijoniškis, Naujasodis, Kloviniai, Medeniai, Nemeikščiai.
Juozas Šulga.1919 m. rudenį išvijus iš Lietuvos bolševikus, Lietuvos savanoris, kilęs nuo Labanoro (iš Kuprių kaimo), kaip buvęs Balsevičių dvaro Utenoje kumetis, gavo 7 hektarus šio dvaro žemės ir neužilgo -1920 m.- paskiriamas Utenos seniūnijos seniūnu. Karo nuteriotame krašte darbas didelėje seniūnijoje atėmė daug jėgų. Visus 20 nepriklausomybės metų jis buvo vienintelis seniūnas. Iš vietinių ir lenkų jis buvo pramokęs kalbų, dailiai rašė, mėgo spaudą, poeziją, rinko iš laikraščių iškarpas. Buvo jautrus žmonių nelaimėms, padėdavo neturtingiems, rūpindavosi jų sveikata.
1940 m. J.Šulga buvo atleistas iš seniūno pareigų. Kaip Lietuvos savanoris įrašytas pirmuoju į 1941 m. birželio mėnesio trėmimų sąrašus, tačiau išsisaugojo. Prie vokiečių dirbo Utenos valsčiaus raštininku, tvarkydavo socrūpybą. Prasidėjus kolektyvizacijai, dirbo kolūkio buhalteriu, bet greit buvo atleistas. Kai 1989 m. lapkritį virš Utenos banko buvo iškelta Lietuvos trispalvė, jis buvo labai susijaudinęs ir laimingas. Kitų metų sausio 16 d. mirė.
Jau Pirmojo pasaulinio karo metais, kaizerinės okupacijos laikotarpiu, buvo Šnieriškių seniūnija, kurios seniūnu buvo Jonas Žulys. Jis su Utenos klebonu kunigu Pranciškum Turauskiu čia, buvusiame Šnieriškių dvarely, kurio savininkas buvo Antanas Araminas, kilęs iš Griūčių kaimo, įkūrė Šnieriškių pradinę mokyklą. Ši dar buvo vadinama Griūčių pradžios mokykla. Šios mokyklos pirmasis mokytojas buvo daugailiškis Pulgis Lumbis, gimęs Žadavainių kaime, vėliau Lietuvos savanoris, apdovanotas Vyčio Kryžiumi, 1941 m. išvežtas ir nukankintas. Jo mokiniais šioje mokykloje buvo profesorius kunigas Antanas Liuima, nepriklausomybės karo dalyvis Pranas Daunys. Tuo pačiu metu mokyklos buvo įsteigtos ir Kvykliuose, Degučiuose. Daugelis seniūnijos mokinių jau buvo pasimokę pas daraktorių.
Vėliau iš Šnieriškių pradinė mokykla buvo perkelta į Pačkėnų kaimą, į Petro Žulio namus, ir kaip Pačkėnų pradinė mokykla išliko visą tarpukario, karo ir pokario laikotarpius iki šių dienų.
Šnieriškių seniūnija užėmė mažesnį plotą už Utenos seniūniją, jos ribos siekė Biliakiemį, Puodžius, Kryželius, Griūtis, Ažudvares, Suolelius, Karčiškes, Šlaitines, Pačkėnus, Kovinę, Viešintas...Ilgiausiai šios seniūnijos seniūnu dirbo iš Biliakiemio kilęs Jurgis Jurgelėnas. (g. 1882 – 04 – 23) Biliakiemio kaime. Mirė 1971 04 18 ten pat. Šnieriškių seniūnijos seniūnu J. Jurgelėnas dirbo nuo 1937 iki 1940 m. birželio.
J. Jurgelėnas su dviem savo broliais 1904 m. išvyko į Rusiją uždarbiauti. Pirmajame pasauliniame kare paimtas į armiją, apsupime buvo sužeistas ir su skeveldra rankoje išgyveno visą likusį gyvenimą. Rusijoje, Peterburge dirbo tramvajaus konduktoriumi, mašinistu. Petrograde Jurgis praleido revoliucijos metus. Teko ir slapstytis, badauti: važiuodavo į užmiestį, pirkdavo ir virdavo grūdus. Ten vedė lietuvę debeikietę Mariją Jankauskaitę, turėjo tris vaikus. Daug skaitė. Jo namuose Biliakiemyje buvo pradinė mokykla ( pokario metais prieš tai mokykla buvo Jasūdžių namuose Puodžių kaime).
Grįžęs iš Peterburgo 1926 metais, kurį laiką dar gyveno senojoje dūminėje pirkioje, paskui pasistatė namą dviem galais su priemene. Žemės turėjo nedaug – arti 10 ha. Už vestuvių žiedą ir karakulio kepurę nusipirko pirmąją karvę.
Mockėnų apylinkė.
Sovietmečiu, nuo 1940 m. pabaigos, vietoj seniūnijų įvestas mažiausias administracinis teritorijos terminas - APYLINKĖ. Suvarant valstiečius į kolūkius, apylinkių pirmininkai ir jų sekretoriai buvo skiriami, o ne renkami kaip anksčiau. Tuo metu buvo stambinamos ir pačios apylinkės. Naujos apylinkės pirmininku buvo paskirtas Puodžių kaimo valstietis Kazys Jauniškis, gim.1900 m. Apylinkės sekretoriumi paskirtas, apie vienerius metus dirbęs „Pilnosios varpos" kolūkio pirmininku, Napoleonas Kunigėlis (1907 – 1977 ), gyvenęs Biliakiemio kaime, kilęs iš Droničėnų.
Mockėnų (Utenos) apylinkės (seniūnijos) seniūnai, dirbę nuo 1954 m.

Eil.Nr.

Metai, mėnuo

Pavardė, Vardas

1.

Iki 1954 m. birželio mėn.

Liudas Musteikis

2.

Nuo 1954 m. liepos mėn. iki 1955 m. gruodžio mėn.

Jonas Tomkevičius

3.

Nuo 1956 m. sausio mėn. iki 1956 m. kovo mėn.

Jonas Lenavičius

4.

Nuo 1956 m. balandžio  mėn. iki 1957 m. kovo mėn.

Povilas Augustinas

5.

Nuo 1957 m. balandžio mėn. iki 1961 m. kovo mėn.

Kostas Bružas

6.

Nuo 1961 m. balandžio mėn. iki 1971 m. birželio mėn.

Elena Kalytienė

7.

Nuo 1971 m. liepos mėn. iki 1973 m. gruodžio mėn.

Valerija Tiškevičiūtė

8.

Nuo 1974 m. sausio mėn. iki 1975 m. gruodžio mėn.

Vida Šapokienė

9.

Nuo 1975 m. gruodžio 12 d. iki 2000 m. gegužės 13 d.

Donata Aželienė

10.

Nuo 2000 m. gegužės 13 d. iki 2012 m. kovo 11 d.

Algirdas Žukas

11.

Nuo 2013 m. gegužės 27 d.

Saulius Gaižauskas


BUVĘ SENIŪNIJOS VADOVAI

Donata Aželienė

Donata AželienėMališauskaitė – Aželienė Donata, Domo gimė 1936 m. kovo mėn. 16 d. Utenos rajone, Daugailiuose.
Tėvai – Zofija ir Dominikas Mališauskas – turėjo 15 ha žemės. Tėvelis buvo valsčiaus tarnautojas. Šeimą sudarė nariai: tėvas, motina, aš ir jaunesnė sesuo. Tėvelis 1944 m. žuvo fronte. Tais pačiais metais mirė mama. Tuomet Donatą ir seserį globoti pasiėmė tolimi giminaičiai.
1950 m., baigusi Daugailių aštuonmetę mokyklą, įstojo į Vilniaus žemės ūkio technikumą, kurį baigė 1954 m., įsigydama agronomo specialybę. Pagal paskyrimą pradėjo dirbti MTS. Iki 1957 m. dirbo agronome Dūkšto, Dusetų rajonuose.
1957 m. ištekėjo ir su vyru atvyko į Uteną. Dirbau agronome „Nemeikščių", „Naujosios Vagos" kolūkiuose. 1971 – 1975 m. dirbo kolūkio pirmininko pavaduotoja „Utenio" kolūkyje.
1975 m. buvo išrinkta Mockėnų (dabar Utenos) apylinkės vykdomojo komiteto pirmininke.
1975 m. mirė vyras. Liko su vaikais: 1960 m. gimusiu sūnumi Arvydu ir 1965 m. gimusia dukra Daiva.
1981 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įsigijo biologijos mokytojos specialybę.
Sūnus Arvydas, baigęs tuometinį Kauno politechnikos institutą, įsigijo radioelektronikos inžinieriaus specialybę. Su šeima gyvena ir dirba Vilniuje.
Duktė Daiva, baigusi Vilniaus universitetą, įsigijo gydytojos specialybę. Su šeima gyvena ir dirba Klaipėdoje.
Utenos (Mockėnų) seniūnijoje (apylinkėje) iš viso dirbo 24 metus ir 5 mėnesius: nuo 1975 m. gruodžio mėn. 12 d. iki 2000 m. gegužės 13 d. Nuo 2001 m. Utenos liaudiškos muzikos ansamblio "Ukvata" dalyvė ir seniūnė. Yra Utenos lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė. 2010-2012 m. lankė ir baigė Klaipėdos trečiojo amžiaus universiteto sveikatos mokslų fakultetą; buvo grupės seniūnė. Dabar tęsia studijas Klaipėdos tęstinių studijų institute. Klaipėdos viešosios įstaigos "Trečiasis amžius" vokalio ansamblio "JūrAinė" dalyvė. Klaipėdos miesto jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos narė.


Algirdas Žukas
Žukas Algirdas
Gimė 1942 m. kovo 11 d. Anykščių rajono Skiemonių apylinkės Remeikių kaime. Mirė 2020-02-07. 1951 m. pradėjo, o 1962 m. baigė Skiemonių vidurinę mokyklą. 1963 m. įstojo, o 1968 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įsigydamas mokslinio agronomo specialybę. 1968 m. paskirtas Utenos rajone Žemės ūkio valdybos agronomu. 1968 m.– 1970 m. – Utenos rajono Klovinių kolūkio vyr. agronomas, 1970 m. –1991 m. – Biliakiemio kolūkio pirmininkas. 1991 m. – 1992 m. – Biliakiemio žemės ūkio įmonės administracijos vadovas, 1992 m. –1995 m. – ŽŪB „Biliakiemis" valdybos pirmininkas, 1995 m. –1997 m. – Utenos apskrities valdytojo pavaduotojas, 1997 m. – 1998 m. – Utenos Žemės ūkio ir maisto pramonės mokyklos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, 1998 m.- 2000 m. – draudimo kompanijos „Lindra" Utenos filialo vadovas. 2000 m.– 2012 m. Utenos seniūnijos seniūnas. Nuo 2013 m. - Utenos rajono savivaldybės tarybos narys.

 

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Nemeikščiai – Eldoradas ir amžinybės pradžia

https://www.youtube.com/watch?v=iU9qjxSEFB8

Judita Krutuguz - raganų ir naminukų kūrėja

„Gyventi kaime gera“ lankėsi Utenos r. Pačkėnų kaime, kur Judita Krutoguz kuria ypatingas raganas ir naminukus bildukus. Pasakojimas apie išskirtinę Juditos sodybą, Raganų muziejų ir kaip kuriamos raganos – laidoje „Gyventi kaime gera“. Šią laidą rodė 2022 m. gruodžio 11 d. 9 val. per LRT televiziją.

 https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000247746/raganu-kureja-judita-is-packenu-jei-nenorite-kad-meile-iseitu-is-namu-isigykite-ragana

 

Lietuvos rekordas - ilgiausia surištų skarų virtinė

2018 m. birželio 16 d. XIV Rytų Aukštaitijos regiono bendruomenių sąskrydžio metu pasiektas Lietuvos rekordas. Ilgiausia surištų skarų vietinė - 622,98 m ilgio - sudaryta iš 562 surištų skarų, laikomų 171 žmogaus.

{youtube}gQZ4D3lr6qo&feature{/youtube}

 

„Aitvaras“ skraido Biliakiemyje

2018 m. liepos 9 d. Utenos rajone, Biliakiemio bendruomenės namuose, buvo iškilmingai atidaryta vaikų dienos stovykla ,,Aitvaras“. Gausiai susirinkusius vaikus ir jų tėvelius sveikino ir vaikus apdovanojo saldžiomis dovanėlėmis Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas ir stovyklos globėja, Utenos rajono savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Inga Šakalienė. Utenos seniūnijos socialinio darbo specialistė Rima Petrošienė priminė vaikams elgesio stovykloje tvarką ir pristatė užimtumo eigą. Buvo pakelta stovyklos vėliava ir stovykla pradėjo darbą.
Liepos 11 d. stovyklautojai keliavo į pėsčiųjų žygį su pilietine iniciatyva link kaimo pasididžiavimo, didžiulio akmens, kuris žinomas, kaip „Biliakiemio Puntukas“. Įsikūrę šalia akmens, jaunieji stovyklautojai ėmėsi jį marginti dažais, papuošdami riedulį delnų antspaudais simbolizuojančiais mūsų trispalvę ir Lietuvos valstybės šimtmetį. Akcijos iniciatorė, Utenos seniūnijos žemės ūkio specialistė Laura Araminaitė, džiaugėsi vaikų indėliu ir noru „Biliakiemio Puntuką“ papuošti trispalvių piešiniu. Po akcijos vaikai mokėsi, kaip pasigaminti ekologiškas apsaugas nuo uodų ir kitų kraujasiurbių, nes jau rytoj suplanuota kelionė į Dubingių žirgyną, kurią dovanojo Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.

https://www.facebook.com/1501424743403666/videos/2063800217166113/

 

2017 m. lapkričio 13 d. 18.50 val. Per Lietuvos ryto televiziją buvo rodomas reportažas apie Utenos seniūnijos seniūno Sauliaus Gaižausko eilinę darbo dieną.

Reportažo rubrika „Rytojus prasideda nuo mažų dalykų“.

{youtube}oi_H-uRDNpA{/youtube}

 2016-12-03 laida  „Arčiau namų"


Utenos seniūnija (Kauno televizija, 2012)

{youtube}Zr1gB_yjeNk{/youtube}

                                                                            

 

                                                                                                                                                     

                                                                                                                                              

 

Irstant žemės ūkio bendrovei „Raudesa", Utenos seniūnijos seniūno Algirdo Žuko iniciatyva buvo nupirktas bendrovės administracinis pastatas, tam, kad jį atremontavus, čia galima būtų įkurdinti visas Jotaučių dvare ir Vaikutėnuose buvusias šio krašto įstaigas. Taip ir buvo padaryta. Į naująjį administracinį centrą 2001 metų pabaigoje iš Jotaučių buvo perkelti kultūros namai, paštas, medicinos punktas, biblioteka.
Atskirame pastate buvo Vaikutėnų mokykla. Ji įkurta 1918 m. Vaikutėnų dvaro koplyčioje, o vėliau perkelta į J. Bernoto namus. 1954 m. mokykla perorganizuota į septynmetę. Dirbo 5 mokytojai ir direktorė Angelė Silickienė. 1962 m. mokykla reorganizuota į aštuonmetę. 1964 m. atidaryta naujoji mokykla, pastatyta prie senosios. Nuo 1964 iki 1991 m. jos direktorė dirbo Regina Černienė. 1991 –1992 m. – Gintaras Žala, nuo 1992 m. – Vidmantas Kutka. Šis žmogus yra surinkęs per 100 tūkstančių degtukų dėžučių etikečių iš viso pasaulio. Jis susirašinėjo su Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Belgijos ir kitų šalių filomenais, su jais keitėsi degtukų etiketėmis. Buvo metai, kai į V. Kutkos pašto dėžutę laiškininkės įmesdavo apie 50 laiškų, į kuriuos atsakyti tekdavo aukojant savaitgalius, visas poilsio valandas. „Priklausiau įvairiems filomenų klubams – prieš keletą metų sakė Vidmantas Kutka, - Lietuvos, Maskvos, Lenkijos. Dalyvavau parodose, iš kurių parsiveždavau po diplomą. Kolekcionavimas – tai visų pirma bendravimas su žmonėmis, pasaulio šalių, kultūros, istorijos, meno pažinimas. Juk daugelis etikečių – nedideli meno šedevrai". Mokyklos direktorius yra surinkęs etikečių serijas, skirtas Peterburgui, Maskvai, Novgorodui, Petropavlovskui, seriją, kurioje pavaizduotos kosmonautų V. Tereškovos ir Nikolajevo vestuvės.
Muziejinėmis vertybėmis galima pavadinti prieškarines lietuviškų degtukų etiketes su Vyčio ženklu ir Švedišką etiketę, išleistą apie 1898 metus.
V. Kutkos kolekcijoje ne tik degtukų etiketės. Jis turi surinkęs ženkliukų, prieškarinių lietuviškų laikraščių, pašto ženklų tema „Minėtos pašto ženkluose", įdomių kvietimų į įvairiausius renginius kolekcijos.
Be viso to V. Kutka dar ir bitininkas.
2000 –2001 m. m. Vaikutėnų pagrindinėje mokykloje dirbo 13 pedagogų, 1 spec. pedagogė, buhalterė, sekretorė ir 7 techninio personalo darbuotojai, mokėsi 106 moksleiviai. 2001 – 2002 m. m. mokykloje mokėsi 101 moksleivis, 10 iš jų -priešmokyklinėje grupėje.
Mokykloje puoselėjamos liaudies tradicijos. Pagrindinės mokyklos kryptys – bitininkystė ir jos tradicijos bei ideologinis švietimas. Mokykloje veikia jaunųjų bitininkų, jaunųjų gamtininkų, etnografijos, kraštotyros būreliai, organizuojamos įvairios šventės, renginiai, kurie ugdo moksleivių savarankiškumą, kūrybingumą. Renginius paįvairina mokinių darbų parodos, viktorinos, konkursai, susitikimai su žymiais žmonėmis, ekskursijos ir žygiai „Pažinkime savo gimtąjį kraštą".
Vaikutėnų mokykla pirmoji Lietuvoje pasirinko bitininkystės kryptį. Čia pasisemti patirties bitininkystės srityje atvyksta jaunieji bitininkai ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš užsienio. Bitininkų vadovas V. Kutka paruošė bendrojo lavinimo mokyklų darbų mokymo pasirinkamojo skyriaus – bitininkystės programą 5 – 9 klasėms (aprobuota LR Švietimo ir mokslo ministerijoje ir išleista atskiru leidiniu). Leidžiamas bitininkų būrelio laikraštis „Trys trimestrai", kuriame atsispindi mokyklos jaunųjų bitininkų veikla, pasiekimai ir rezultatai. Mokyklos direktorius V. Kutka yra respublikos Bitininkų sąjungos tarybos narys, atsakingas už visos šalies jaunuosius bitininkus.
Mokyklos pedagogai dalyvavo įvairiuose projektuose. Vaikutėnų mokykloje Regina Mikulėnienė dirbo 30 metų, Regina Černiauskienė ir Boleslovas Strazdas – 27 m., Bronė Milaknienė – 22, Danutė Skrebiškienė, Teklė Dikinytė, Danguolė Šerėnienė – po 21 metus.
2007 m. sumažėjus mokinių skaičiui, reorganizuota Vaikutėnų pagrindinė mokykla į pradinę. Didelis mokyklos pastatas pritaikytas pradinei mokyklai.
Utenos seniūnijoje nuo 2009-09-01 uždaryta Utenos Vyturių pagrindinės mokyklos Vaikutėnų skyrius pagal 2009-06-26 rajono tarybos sprendimą Nr.TS-217 „Dėl Utenos Vyturių pagrindinės mokyklos Vaikutėnų skyriaus". Darbo neteko mokytoja, ikimokyklinės grupės auklėtoja, 2 kūrikai, valytoja- virėja, kiemsargis. Uždarius skyrių dalis turto buvo perduota Utenos Vyturių pagrindinei mokyklai pagal 2009-10-29 rajono tarybos sprendimą Nr. TS-308, o pastatai perduoti turto fondui.
Spitrėnuose mokykla buvo įkurta 1916 m. Nuo 1949 m. reorganizuota į septynmetę, 1962 – 1980 m. – aštuonmetę.
Tais pačiais 1980 metais Spitrėnų mokykla reorganizuota į pradinę, o 1982 m. –visai uždaryta. 1991 m. atkurta, o 1995 –siais metais uždaryta.
Vaikutėnų biblioteka įsteigta 1970 metais. Knygų fondas – 6923 leidiniai. Čia ilgus metus bibliotekininke dirbo Dangutė Julijona Židanavičienė, o nuo 1993 m. – Vida Masiulienė.
Vaikutėnų kultūros namams nuo 2002 metų vadovauja Jūratė Bliuvienė, roko grupei „Langas" – Artūras Bliuvas.
Vaikutėnai – labai gražiai tvarkoma seniūnijos gyvenvietė, ne kartą tapo įvairių aplinkos grožio konkursų nugalėtoja. Išskirtinai gražiai tvarkosi Danutė ir Kęstutis Valančiai, Laima ir Vilius Kelevišiai, Algirdo ir Marijono Kamliauskų šeimos, Vilma ir Raimundas Ruzgai, Janina ir Anicetas Pašiliai, Danutė ir Simonas Perminai ir daugelis kitų vaikutėniškių.
Vaikutėnų pašte nuo 2001 metų rugsėjo mėn. dirba Laimutis Kirka, medicinos punkte nuo 1987 m. - Danutė Norkūnienė.

Joomla templates by a4joomla