2020 08 14 bendraPačkėnuose rugpjūčio mėnesį jau šeštą kartą vyko vaikų dienos stovykla „SPALVOK“, kurioje kiekvieną dieną dalyvavo virš 40 vaikų iš Pačkėnų ir aplinkinių kaimų, aštuoni vaikai iš Utenos. Stovyklos dalyvių daugumą sudarė Pačkėnų vaikų dienos centro vaikai.  Pagrindiniai stovyklos rėmėjai VŠĮ „Gyvenam“ ir jos direktorė Audronė Bareikienė. Taip pat prisidėjo Utenos rajono savivaldybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Pačkėnų krašto bendruomenė.

Pati stovykla dalyviams nemokama. Stovyklos vadovė Kreta Bareikaitė, kuri 4 metus dirbo savanore, o štai jau antri metai sėkmingai savarankiškai vadovauja stovyklai. Užsiėmimus padėjo organizuoti 7 savanoriai, tai vilniečiai Emilija ir Gabrielė Marčiukaitytės, Guoda Tuinylaitė, Evelina Gruštaitė, Titas Virbickas, Dovydas Agansonas ir uteniškė Elžbieta Venslovaitė, kuri pirmąsias keturias stovyklas buvo stovyklos dalyvė.

 Dauguma vaikų stovykloje dalyvauja nuo pirmųjų metų, jie tiesiog užaugo kartu su stovykla. Labai smagu, kad šiais metais prisijungė ir  keletas naujų stovyklautojų. Mūsų stovykla skiriasi nuo kitų stovyklų tuo, kad čia susirenka labai įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių įgūdžių vaikai, todėl  užimti ir organizuoti įvairias veiklas daug sudėtingiau,  tuo pačiu ir įdomiau. Bet čia mūsų vaikai, todėl ir stengiamės, kad įdomu būtų tiek mažam, tiek vyresniam.

Stovyklautojai pagal amžių buvo suskirstyti į tris grupes, kadangi dalyvių amžius įvairus (nuo 4 m. iki 14 m.), jiems priskirti grupių vadovai. Mažųjų grupės vadovė Emilija Marčiukaitytė, viduriniųjų - Guoda Tuinylaitė ir didžiųjų grupės vadovas Dovydas Agonson. Ankstesniais metais sudėtingiau būdavo dirbti su mažaisiais, kartais ir ašarų pasitaikydavo, mamos pasiilgdavo ir išbūti su visa grupe sunkiau sekėsi, vis norėjosi judėti, lakstyti. Šiais metais mažųjų grupė nepakartojama, vaikai gana savarankiški, pasitikintys savimi, darbštūs, kruopščiai atlieka užduotis.  Gal tai bus gera užuomazga naujajai, kitokiai kartai.

Kad stovyklautojams būtų įdomu, vilniečiai ruošėsi keletą mėnesių - susiplanavo būsimas veiklas, ieškojo rėmėjų, įsigijo reikalingas priemones. Kiekviena stovyklos diena, vis kita spalva. Pirmadienis-mėlyna, antradienis-raudona, trečiadienis-žalia, ketvirtadienis-balta, penktadienis-spalvotas vaikų kulinarinis šou. Kiekvienai dienai vaikai stengėsi pasipuošti tos spalvos didesniais ar mažesniais akcentais.

Kiekviena diena prasidėdavo linksma mankšta šokio ritmu. Po to vaikai rinkdavosi į salę trumpai gyvenimiškai pamokėlei. Savanoriai gana išmintingai ir išradingai vaikams pavaizduodavo jų blogus poelgius. Vaikams išvardinus blogus darbus ar poelgius ant virvelės užrišdavo mazgelį arba įdėdavo į maišelį kaladėlę ir parodė, kiek vaikai  privardino blogų darbų ir koks gali būti sunkus tas maišelis. Kitą kartą vaikų ydas ir blogus darbus vaizdingai parodė su arbatos maišeliu ir stiklinėje su vandeniu. Kartu visi ieškojo išeities, kaip visa to išvengti, kaip tai galima ištaisyti, kokia prasmė.

Vėliau visos trys grupės išsiskirstydavo į įvairias veiklas. Stovyklautojai lipdė įvairius darbelius iš druskos tešlos, gamino paveikslą aplikaciją, pynė apyrankes, piešė plakatus, piešė piešinius įvairiomis technikomis, žaidė kvadratą, krepšinį, bulvę ir kitus judrius ir loginius žaidimus. Ypač vaikams patiko ketvirtoji diena, kai nebuvo jokių grupių. Įvairiose aikštyno vietose buvo parengta net 10 užduočių- tai ir dėlionė, smiginis, lazdelėmis pernešti sausainį, šiaudeliu, traukiant orą į save pernešti saldainius, replėmis perdėti iš vieno indo į kitą flomasterius, į indą įmesti kamuoliukus ir kt. Sunkiausia vaikams užduotis - pralįsti pro siūlų voratinklį, jo nepaliečiant. Vaikai įveikę numatytą užduotį ant talonėlio gaudavo antspaudėlį, kurių galėjo surinkti kiek norėjo. Gautus antspaudėlius ,,parduotuvėje“ galėjo išmainyti į norimas prekes.

Pasistiprinę sočiais pietumis, dalyvaudavo surengtoje viktorinoje, aišku teisingai atsakę laimėdavo prizus. Ketvirtadienį atsisveikinome su savanoriais, su viltimi, kad susitiksime ir kitais metais. Atsisveikinimui žodį tarė Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas ir kaip visada pavaišino visus ledais.

Penktadienį vyko kulinarinis šou. Vaikai gamino įvairius saldumynus, kepė vaflius, čirvinius blynus, plakė kokteilius, gamino sumuštinius. Patys pasidengė stalą ir laimingi ragavo  ir vertino savo ir draugų darbą.

Stovyklos laikas prabėgo labai greitai, vaikai tiesiog nenorėjo išsiskirti. Labai smagu, kad savanoriai taip profesionaliai vedė visus užsiėmimus. Jie jau pamilo mūsų vaikus ir jų labai pasiilgsta. Jie padovanojo mūsų vaikams nepamirštamų akimirkų. Mokė ne tik piešti, gaminti rankdarbius ar sportuoti, bet davė meilės ir gyvenimiškos patirties. Jie mokė vaikus elgtis padoriai, būti gerais, mylinčiais, savarankiškais ir pasitikinčiais savimi.  

Tad didelis ačiū visiems, prisidėjusiems prie stovyklos organizavimo, mamoms patikėjusioms mums savo atžalas, savanoriams atidavusiems visą dūšią, Algiui ir Ingridai Gervilaičiams apgyvendinusiems savo namuose savanorius, Danutei ir Loretai, padėjusioms visus pamaitinti. Aušrytės dėka visada rytais rasdavome švarias, tvarkingas patalpas.

Pasibaigus užsiėmimams, vaikai dar ilgai negalėjo išsiskirstyti, vis prašydami dar pabūti nors truputį.  Atsisveikinant  stovyklos vadovams bendruomenės pirmininkė  įteikė  po tradicinį Pačkėnų obuolinį sūrį, savanoriams saldainių ir pakvietė visus kitais metais vėl atvykti į stovyklą.

Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas visus stovyklos dalyvius pavaišino ledais, tokią karštą dieną tai buvo patys skaniausi ledai pasaulyje.

Jei nebūtų rėmėjų, būtų sunku surengti ir tokias stovyklas vaikams.

Tad atsisveikiname iki kitos vasaros, iki naujų susitikimų.

Pačkėnų krašto bendruomenės pirmininkė Dana Žigienė

   

Daugiau nuotraukų Pačkėnų krašto bendruomenės facebook.https://www.facebook.com/packenukrastobendruomene/?fref=ts

Joomla templates by a4joomla