Vasario 9 d. vakare, Biliakiemio laisvalaikio centre prasidėjo Užgavėnių linksmybės. Užgavėnės - viena triukšmingiausių ir linksmiausių žiemos švenčių. Juk visi laukiame pavasario, todėl savo trankiu šventimu norėjome išgąsdinti ir išvyti žiemą. Užgavėnių dieną visada buvo linksminamasi, daug valgoma, ypač mėsiškai, o sunkiausių darbų nedirbama. Seni žmonės sakydavo – jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi. Todėl šį vakarą susirinko daug ir įvairių persirengėlių iš tolimiausių kraštų. Visi linksmai šurmuliavo, dainas dainavo ir trankiai grojo. Užgrojus muzikantams persirengėliai smagiai šėlo, ėjo ratelius, žaidė žaidimus ir nepamiršo pakirsti riebių taukuotų blynų.
Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žiemos išvarymui, todėl atėjo metas Lašininio ir Kanapinio – žiemos ir pavasario simbolinių būtybių kovai. Jiems galynėjantis teko traukti virvę. Po atkaklios kovos nugalėjo Kanapinis. Jo pergalė žadins šalčio kaustomą žemę pavasariui. O kad nutukusi žiema negrįžtų, persirengėliai ėjo į kiemą Morės deginti. Visiems dainuojant sudegė Morė, skelbdama besibaigiantį mėsiedą, jo linksmybes bei pranešdama apie ateinantį gavėnios metą. Vėliau visi grįžo į salę, toliau vaišinosi kvapniais ir riebiais blynais, žaidė žaidimus ir smagiai šoko.
Sočiai prisivaišinę ir prisilinksminę visi išsiskirstė į namus.
Baigėsi Užgavėnių šventė, priminusi senąsias žiemos šventės tradicijas.

Informacija Vidutės Padlipskienės, nuotraukos Donato Račinsko.