Ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį gamta pasitinka metų virsmą ir mus supantys augalai ir žolynai įgauna magiškų galių. Tad birželio 23-čiosios popietę Pačkėnų kultūros ir laisvalaikio centro specialistė Loreta Mikalauskienė pakvietė į Kupolės pažintines paieškas.
Kupolė - senojo lietuvių tikėjimo atributas naudojamas vasaros saulėgrįžos metu, o Kupolinėmis vadinta ir šventė, švęsta Rasos šventės metu.
Nemažas būrelis moterų ir jaunimo, skaisčiai šviečiant vasaros saulei, pasipuošę margaspalviais sijonais, basomis patraukė į gausiai žydinčias pievas ir laukus rinkti žolynų iš devynių rūšių. Vėliau visi įsitaisė pavėsyje ir kartu rišo Kupolę - ant ilgos karties surinktų žolynų vainiką, kuris mums gavosi panašus į ratą. Kaip liaudies dainose buvo dainuojama... „kupolės viena šaka žydėjo – kaip saulė tekėjo, kita - kaip mėnulis riedėjo, trečia - kaip žvaigždė žibėjo..." Toks Kupolės įvaizdis reiškia pasaulio ir gyvybės medį.
Apie kiekvieno surinkto augalo reikšmę, gydomąsias savybes ir burtus jaunimui pasakojo ant Rambyno kalno į raganų sąskrydį skubėjusi „visai nepikta'' ragana. Visi pynė sau žolynų vainiką, galvojo norą, kuris pasak raganos „stebuklingą metų naktį tikrai išsipildys''. Merginos ant medžio šakos mėtė vainikėlius, nes visoms knietėjo po kelių metų ištekės.
Vasaros saulėgrįžoje ypač didelę reikšmę turi vanduo, tad ragana visiems liepė naktį ar anksti ryte išsimaudyti ar bent pabraidyti po rasą, kad būtume sveiki ir gražūs.

Švariai nusiplovę rankas ir veidą šaltinio vandeniu visi sugulėme ant žolės, užsimerkėme (taip liepė ragana) jautėme kaip plaukus šiurena šiltas vasaros vėjas, o kūnas maloniai nugrimzta į vešlių žolynų patalą... „tik aš ir gamta...", ausyse skamba žodžiai... Atsimerkėme, - o raganos kaip nebūta... Stebuklai ir magija... O prieš akis dar laukė ilga Joninių naktis.

Informacija ir nuotraukos Loretos Mikalauskienės